atplėšti

atplėšti
atplė́šti tr., atplė̃šti, -ia, àtplėšė 1. SD212, R122, J, K, Š atidrėksti nuo paviršiaus, atlupti: Kambaryje keliose vietose atplėšė grindis ir vis kažko kruopščiai ieškojo rš. Afieravoti ant ugnies, būtent: jo taukus, visą uodegą, nug pečių atplėštą BB3Moz3,9. ^ Plėšk lunką, kol plyšta; kaip prikeps, neatplėši LTR(Mrj). 2. atskirti dalį plėšiant: ^ Atplėšei šuniui skverną ir numetei (jei kas prikimba, atiduok jam, kad ir ne jo) Ds. | refl. tr. Š: Atsiplė́šk popieriaus skiautelę DŽ1. Ankslio (alksnio) šaką atsiplė́šiau Lp. Valgyk, ką matydamas, atsiplėšdamas Pšl. 3. draskant atidaryti: Gromatą atplėšiu, atpečvetiju R33. Atplėšė kvietimą ir ėmė skaityti rš. Ta, atplėšusi laiškelį, paskaičiusi ir kuo greičiausiai bėgusi rš. 4. H, R33 su jėga atidaryti: Atplėšė vėtra man duris lūšnelės S.Nėr. Atėjo pas klėtį – užrakytos durys; atplėšė duris – jau klėtis tuščia, sesers nėra BsPIV88. Pakajai atplėšti, ir visa išvogta Kb. | refl. tr. Mšk: Atsiplėšė klėtį BM110. 5. jėga atitraukti (ką prispaustą, prigludusį): Darbininkai atplėšė rankas nuo kastuvų, nuo vienračių, nuo kirvių ir pjūklų rš. Atplėšusi veidus nuo rankų, žiūrėjo į jį, o ašaros krito didelės kaip pupos J.Marc. | prk.: Ir tu ponu būsi ir jo jungą nuog tavo kaklo atplėši (atmesi) BB1Moz27,40. Nuog tokių žmonių velinas girdėtą Dievo žodį atplėšia ir atitraukia BPI247. | refl.: Šemerys jau atsiplėšė nuo tvoros ir nuėjo J.Avyž. | Ai, koks gražus! – negalėjo nuo veidrodžio atsiplėšti rš. Nuo siuvinio dar kartą atsiplėšė dvi susidomėjusios akys rš. ║ jėga atskirti: Eš bijojaus, tardamas, tu tavo dukteres nuog manęs attrauksi (atplėši) BB1Moz31,31. | Negalima atplėšti meninio metodo nuo menininko pasaulėžiūros rš. Skaudu išgyventi tai, kad esu atplėštas nuo praeities rš.
atplė́šiamai adv.: Povilas Budreika niekada negalvojo, nesistengė suprasti, kas jį taip neatplėšiamai laiko prie keturių pelkėto baltžemio hektarų rš. ║ refl. jėga išsiveržti, ištrūkti: Per tiltelį eit vengdamas, [už rankos laikytasis] nuo manęs atsiplėšė BsV363. | prk.: Daugel yra šiandien tarnų, kurie atsiplėšia (atitolsta) kiekviens nuog Viešpaties savo Ch1Sam25,10. ║ refl. atitrūkti (nuo darbo): Žmonės, atsiplėšę nuo darbų, dainavo daineles rš. Jis atsiplėšia nuo plūgo tik rimčiausiais atvejais rš.
6. refl. su pastangomis pakilti, pasikelti: Kariai atsiplėšė nuo sniego ir smarkiu šuoliu pasiekė priešo apkasus rš. Antys triukšmingai pakildavo, atsiplėšdavo nuo kūdros rš. | Saulė, vos atsiplėšusi nuo ganyklos, skleidė spindulius rš. ║ refl. padidinti nuotolį smarkiai bėgant: Kaip šoko šuniokas vytis [kiškį], tai tas led atsiplė́šė Sb. 7. sunkiai praverti, atmerkti: Motina pakėlė galvą ir atplėšė akis V.Piet. 8. pakelti aukštyn, atsmaukti (drabužį): Nuauk kojas, atplėšk kiškas, brisk per vandenį CII915. | refl. tr., intr.: Brenda per upę, aukščiau kelių atsiplėšusi Lnkv. Atsiplė́šk – sušlapsi! Jrb. Jei šilta, tai atsiplė́šk Alk. Vaikai, aukščiau kelių atsiplė́šę, varlinėjo lietaus prilytose balose Grž. Labai karšta – atsiplė́šk marškinius Jnš. Nieko nėr jai ir andarokas atsplėšt Skdt. Koks aš tebuvau, kad nulipti kitaip dar negalėjau, kaip tik atguldamas išilgai suolo, prieg tam marškinėliai gražiai atsiplėšdavo lig pat pažasčių Vaižg. Petras parejo iš lauko paršilęs, atsiplė́šęs krūtinę Vdk. 9. sunkiai atnešti, atvilkti: Net nuo malūno miltus àtplėšiau Al. 10. Rmš, Pgg jėga atimti, išveržti, užgrobti: Medes, atplėšęs nuo mūsų, tepasilaiko pazvanams Žem. Atplė́šė kareiviai arklį nu ano – ko nepablūdo Krš. | refl. tr.: Kaip pikti varnai jie (broliai) apipuolė jauną šeimininką ir atsiplėšė dalis J.Avyž. Atsiplė̃š jis mat žemę nuo mūsų! Upt. 11. paimti didelę kainą, nulupti: Už laikrodžiuko pataisymą tris rublius atplė́šė Krš. Nieko sau, kad atàplėšė! Skp. Kiek iš tavęs už tą naginių porą atplė́šė? Jnš.
◊ akių̃ neatplė́šti žiūrėti į ką malonų, nenukreipiant žvilgsnio: Petronė pačiupinėjo pirmąjį pluoštelį [pinigų] ir ilgai neatplėšė nuo jo akių J.Marc. Neatplėšdamas akių, žiūrėjau į man pažįstamos pirkios pusę rš.
ausìs atplė́šti įdėmiai klausytis, įtempti dėmesį: Neprieteliai savo ausis atplėšę bus, tykodami, ką jis dabar sakys prš.
nuo žẽmės atsiplė́šti paūgėti: Nuo žemės dar neatsiplėšė, o jau dygus! J.Balt.
\ plėšti; apiplėšti; atplėšti; įplėšti; išplėšti; paišplėšti; nuplėšti; paplėšti; parplėšti; perplėšti; praplėšti; priplėšti; razplėšti; suplėšti; užplėšti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Поможем сделать НИР

Look at other dictionaries:

  • atplėsti — 1 atplė̃sti, àtplečia, àtplėtė tr. atsegti, atlapoti: Policistas atplėtė man kailinius, bet nerado degtinės Šts. | refl.: Atsiplė̃tęs išbėgo ans anksti iš namų J. ◊ akìs atplė̃sti padaryti protingesnį: Datyrimas ne vienam akis atplečia LTR.… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atplėšti — vksm …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • atplėšimas — atplėšìmas sm. (2) 1. H, N → atplėšti 3: Laiško atplėšìmas BŽ481. 2. LL119 → atplėšti 5: Neteisingas atplėšimas padarė per skaudžią žaizdą Blv. ║ refl.: Grigorijus, jausdamas džiaugsmingą išsilaisvinimą, atsiplėšimą nuo tikrovės ir minčių, gėrė …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atidrėksti — atidrė̃ksti, atìdreskia, atìdrėskė tr. 1. atplėšti, atlupti: Atadreskiu SD209. Atidrė[k]sk maniui šmotelį kokį (drobės, audeklo) J. | Lubas atidrėskė, įsiveržė ir tuoj prie mėsos Pt. Minia plikais nagais drasko tvirtą senovinį mūrą ir… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atitraukti — atitraukti, ia, ė K, Š, ŠT7,9, NdŽ, DŽ1; LL118,119, M, atatraukti Š; SD1105,209,215, SD209,215,218, attraukti I, GrvT46; Q15, H, H153, R, R4,202, MŽ, MŽ5,268, Sut, N 1. tr. paviršiumi atitempti, atvilkti, atitęsti ligi kur: Atitraukti ratus iki… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atlupti — atlùpti, àtlupa, o (àtlupė) K 1. tr. atplėšti, atidraskyti luobą: Kas čia tai liepai žievę àtlupė? Paį. Beržo žievę gali atlùpt, o pušies žievės neatlupsì Šlčn. | Lapas priskreto prie žaizdos, negali atlùpt Ėr. neatluptinai adv. prk.: Iš A …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • perplėšti — tr. 1. Q50, SD209, R121, K, Sn, Gg plėšiant perskirti, padalyti (ppr. pusiau): Medis perkūno parplėštas Tl. Su klynu tuo parplėšė kelmą Krm. Nu, ir sumalei – perplėšta par pusę, o katras [grūdas] pasprašė, tas čielas išejo Skdt. Parplėšiau ranką… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • antsiplėsti — 1 antsiplė̃sti, antsìplečia, antsìplėtė (ž.) užsigaubti, užsidengti: Antsiplėtusi raiščiu eina motriška Šts. plėsti; antsiplėsti; apiplėsti; atplėsti; išplėsti; paplėsti; persiplėsti; praplėsti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apiplėsti — 1 apiplė̃sti, apìplečia, apìplėtė 1. tr. apimti, užimti: Jau apìplėtė nemažą žemės kraštą Lnkv. | refl. tr., intr.: Višta penkiasdešimt kiaušių neapsiplės, neaptūps nėkados Ggr. | Kiti gintarininkai, kurie pirma tik į šiaurinę Afriką tegabenę …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apiplėšti — (applėšti N) tr., apiplė̃šti, ia, apìplėšė 1. J, K, Š apdrėksti aplink, aplupti nuo paviršiaus (žievę, odą, luobą): Appielavojo ir àpplėšė karną, ir padžiūvo verba Rod. Apiplėšk gražiai apie tą marginę Skr. 2. Arm malant grūdams nuimti luobą,… …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
… Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”